- temptuvai
- temptùvai sm. pl. (2) 1. LTEXI262, PolŽ71 mechanizmas, naudojamas verpalų gamybos technologijoje pusgaminiui (knateliams arba sluoksnai) ploninti ir tiesinti plaukeliams išilgine kryptimi: Tricilindriai viendiržiai temptuvai rš. Medvilnės verptuvų ir suktur vinių verptuvų temptuvai rš. Iš temptuvų išėjęs verpalas, praėjęs siūlvadį, aplenkia apatinę varpo briauną ir eina ant ritės rš. 2. Pgg prietaisas kam tempti: Nuvalyti kailiukai buvo ištempti ant temptuvų plaukais į viršų sp. Tinklo temptuvai sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.